klasikuri ganmartebiT demokratia niSnavs
sazogadoebis politikur marTvaSi xalxis monawileobas, xalxis xelisuflebas.
magram rogorc saxelmwifo mmarTvelobiTi istoriuli praqtika gviCvenebs, xalxis
politikur marTvaSi monawileoba ignorirebuil da gayalbebulia aTasgvari
manipulaciebiT.
demokratiis gaukuRmarTebas, imitacias da
gayalbebas mohyveba is, rom demokratizacia iwyeba da amoiwureba mxolod
xelisuflebis fasaduri moCvenebiTi reorganizaciiT,
rac TavisTavad ar ganapirobebs demokratias.
dRes mravali saxelmwifos mesveurebi
ekekluceba demokratias, rac uwinares yovlisa gamowveulia da ganpirobebulia TviT
demokratis prestiJiT da popularobiT.
S. dubeSis sityvebiT, rom vTqvaT demokratia
imdenad prestiJuil Seiqmna, rom demokratis cnebebiT sargebloben yvelaze
despoturi da diqtatoruli marTvelebic.
demokratebis yvelaze Tanamedrove Teoria
partisipatrouli anu pirdapiri demokratia anu politikur marTvaSi xalxis
monawileobaa.
demokratis ganxorcielebis problematurobam
misi zogierTi saxelmwifo moxelis mxridan gayalbebis mcdelobam ganapiroba
demokratis sxvadasxva saxeebis Zieba da mravalferovani Teoriebis Camoyalibeba,
romelTa gacnoba rigiT moqalaqeebs miscems saSualebas sworad gaigos demokratis
principebis arsi.
demokrtis Tanamedrove Teoriebidan SeiZleba
gamoiyos: pliuralisturi demokratis Teoria da partisipatoruli anu pirdapiri
monawileobiTi demokratis Teoria.
pliuralisturi
demokratia
Tanaxmad pliuralisturi Teoriisa, politikuri
procesi aris dapirispirebuli jgufobrivi interesebis brZola xelisuflebisaTvis.
cnobili politologi a. bentli da g. uolsi aRniSnavdnen, rom yvela jgufi
moqmedebs Tavisi interesebis farglebSi da ara romelime ,,maRali” sazogadoebis
miznis misaRwevad.
pliuralisturi demokratis warmomadgenlebi
miiCneven, rom demokratia pliuralistur sazogadoebaSi aris dainteresebul
jgufebsa da maT liderebs Soris arCevnebSi xalxis xmebisaTvis warmoebuli
Tavisufali konkurencia. maSasadame xalxs gaaCnia mxolod imis ufleba, rom misces
xma an ar misces pirovnebas, romelic ibrZvis xelisuflebisaTvis.
TandaTan aSkara gaxda, rom politikuri
jgufebis saSualebiT ver xorcieldeboda xalxis fenis interesebis ganuxreli da
Tanmimdevruli dacva.
rogorc vxedavT, pliuralisturi demokratia
aRmoCnda jgufobrivi (da ara xalxis) interesebis realizaciis saSualeba.
faqtobrivad pluralisturi demokratia gansxvavebuli interesebis mqone jgufebis
asociaciebis demokratiad iqca da aqedan gamomdinare xalxis fenas ar SeuZlia
Tavisi interesebis asaxva politikur sferoSi.
faqtobrivad pliuralisturi demokratia gamodga
jgufuri, klanuri mmarTvelobiTi forma.
amitom TandaTanobiT daiwyo mrudis gasworeba
(rogorc amas sulxan-saba orbeliani ityoda xolme) sakiTxisadmi axali midgomis
Zieba da gansxvavebuli Teoriebis Seqmna) mravalTa Soris gamoirCeva:
partisipatoruli demokratia.
partisipatoruli
demokratiis Teoria
partisipatoruli Teoria metad amaxvilebs
yuradRebas pirdapiri demokratis SesaZleblobaze. Tu pliuralisturi Teoria sakmarisad miiCnevs
xelisuflebas da politikur gadawyvetilebebis miRebaSi dainteresebul jgufebis
liderTa monawileobas, partisipatoruli Teoria, amaSi xedavs klanuri elitaruli
jgufebis demokratis gamovlinebas da iTxovs xalxis farTo masebis politikur
procesSi monawileobas (rogorc amis Sesaxeb gTavazobT proeqtSi). maTi amocanaa
meti Tavisuflebis da Tanasworobis miRweav. politikuri monawileobis gafarToeba,
mosaxleobis dabali fenebis saerTo kulturuli da saganmanaTleblo donis amaRleba.
politikur kulturasTan maTi ziareba, rac saSualebas miscems maT – sworad
Seafason xelisuflebis saSinao Tu sagareo politika, arCevnebis miRebis da swori
gadawyvetilebis mniSvneloba, maT TviTon miiRon kompetenturi gadawyvetileba da
ar warmoefinon arCevnebis binZur, cru dapirebebis ankesze.
partisipatoruli demokratis Teoretikosebi a.
bentli, g. uolsi, d. tremeni, g. grosi, r. dali, g. laski miiCneven, rom
gaTviTcnobierebuli da ganaTlebuli masebis farTo monawileoba politikur procesSi
maTi mxridan xelisuflebis gadawyvetilebis Sesrulebaze kontroli SeiZleba gaxdes
namdvili Tavisuflebis da Tanasworobis pirovnebis, zogadad kacobriobis
usafrTxoebis, bednieri cxovrebis saSualeba da demokratis rogorc xalxis
mmarTvelobis formis damkvidreba politikaSi.
demokratis gafarToebis Teoriebs Soris
progresuli da mniSvnelovani adgili ukavia e.w. industriul demokratias. dasavleT
evropaSi, kerZod skandinaviis qveynebSi samuSao adgilebze demokratis
gafarToebisaTvis ganxorcielebulia seriozuli xasiaTis reformistuli RonisZiebebis
rigi procesebi. es exeba profkavSirebis da maTi warmomadgenlebis CarTvas
kerZo firmebis da kompaniebis marTvaSi
da a.S.
amerikis SeerTebul StatebSi am mimarTulebiT
pirveli nabijebi gadaidga 80-ian wlebSi.
xelisuflebis borotad gamoyeneba da ara
efeqturi mmarTveloba, demokratis principebis imitacia da ignorireba yvela dros
dakavSirebulia xelisuflebisa da samoqalaqo sazogadoebas Soris komunikaciis ar
arsebobasTan.
rogorc mogexsenebaT, xelisuflebas da
samoqalaqo sazogadoebas Soris komunikaciis saSualeba aris werilebi, mimarTvebi,
gancxadebebi, saCivrebi, proeqtebi da winadadebebi, xelisuflebis mmarTvelobiTi
funqciebis gasaumjobeseblad, kanonmdeblobis daxvewaSi monawileoba da
xelisuflebis warmomadgenelTa Sexvedra da a.S.
Tu ki xelisufleba zemoT CamoTvlil
principebis ignorirebas axdens amas politikur enaze diqtatoruli mmarTveloba
ewodeba, ufro sworad mafiozur-klanuri anu kabineturi mmarTveloba ewodeba, rasac
mohyveba korufcia, uzneoba, anarqia, riTac
dainteresebulni arian xelisuflebaSi mokalaTebuli korumpirebuli, uzneo
adamianebi, romlebic mxolod pirad interesebze zrunaven, kanonebs argeben da
usadageben TavianT interesebs.
2001 wlis 20 ianvars gazeT ,,iberia TaimsSi”
gamovaqveyne antikorufciuli proeqti da manamde gazeT ,,saqarTvelos
respublikaSi” 2-9 dekemberi 2000w saTauriT ,,korufciasTan brZolaSi da unda
CavabaT is, vinc yvelaze metad zaraldeba”. da ara korumpirebuli Cinovnikebi. am
werilebSi xazgasmulia samoqalaqo sazogadoebis werilebis, gancxadebebis,
mimarTvebis ganxilvis Zalze efeqturi forma, romelic saSualebas miscemda
saxelmwifos pirvel pirs absoluturi sizustiT akontrolos sajaro moxeleebis
gadacdomebi Tu uxeSi kanondarRvevebi, es ki aris sazogadoebis politikur
marTvaSi, xalxis monawileobis erT-erTi forma anu demokratia.
xelisuflebis moxeleebis dainteresebis
SemTxvevaSi warmogidgenT werilebis da gancxadebebis ganxilvis proeqts.
dRemde politikosebis mier SemoTavazebuli
demokratiis arc erTi forma ar aRmoCnda unaklo da warmoadgenda mxolod
demokratiis imitacias.
demokratiuli anu mTeli mosaxleobis
mmarTvelobiTi principis asaxva politikaSi aris xalxis werilobiTi saxiT
monawileoba.
amrigad SeiZleba davaskvnaT, rom
partisipatoruli (an xalxis monawileobiTi) demokratis qvakuTxedi pirdapiri
demokratiisken moZraobis yvelaze progersiuli da samarTliani gza. politikur
procesebSi da gadawyvetilebebSi xalxis farTod CarTvis samarTliani gza da SesaZleblobaa.
demokratis, rogorc sazogadoebis politikur
marTvaSi xalxis monawileoba logikuria da SesaZlebelia im SemTxvevaSi Tu:
1.
arCevnebi gaxdes gamWvirvale da eqvemdebarebodes samoqalaqo
sazogadoebis kontrols.
2.
kanoni miRebuli unda iqnes xalxis werilebis, winadadebebis, referendumis
da plebicistebis Sesatyvisad. sajaro sityva plebicistiti – pleberi, saxalxo
krebaze miRebuli gadawyvetilebebs niSnavda, xolo Semdeg saerTo savaldebulo da
maRal sazogadoebriv dokumentad gardaiqmneboda.
Camoyalibdeba samoqalaqo sazogadoebrivi sabWo,
romelic angariSvaldebuli iqneba saxelmwifos pirveli piris da parlamentis
winaSe. samoqalaqo sazogadoebrivi sabWo dakompleqtebuli iqneba maRali klasis
eqspertiza, imis mixedviT da specialobiT Tu ramdeni saministro an uwyeba
funqcionirebs da maT daevalebaT (demokratis principebidan gamomdinare) xalxis,
masobrivi sainformacio saSualebebis im werilebis, saCivrebis, winadadebebis,
proeqtebis, mimarTvebis ganxilva, romlebic mimarTuli an gagzavnili iyo
saxelmwifos sajaro moxeleebis saxelze sxvadasxva saministroSi, uwyebebSi da
romlebmac gamoiCines umoqmedeba an kanonsawinaaRmdego qmedeba da amiT daarRvies
kanoni da Selaxes adamianis uflebebi.
amis mere saqarTvelos moqalaqes ufleba
eqneba mimarTos samoqalaqo sazogadoebriv sabWos saCivriT.
mainc ra aris samoqalaqo
sazogadoeba?
samoqalaqo sazogadoeba aris zneobrivi,
eTikuri, erovnuli, socialur-ekonomikuri, religiuri, asojaxo kulturuli,
mecnieruli, idiologis (ideis) institutebis erToblioba, romelTa meoxebiTac
kmayofildebian individebi da maTi jgufebi.
ratom gaimarjves bolSevikebma ruseTSi 1917
wels? ratom ver daimkvidra Tavisi adgili demokratiam? maxinj imitaciis
anareklSi dabudebula? ratom gamefda aTasgvari uzneoba da usamarTloba, romelic
kacobriobis arsebobas realuri safrTxis winaSe ayenebs?
am kiTxvebze erTi pasuxi arsebobs – imitom
rom ar arsebobs kacobriobis politikuri neba, raTa Camoyalibdes samoqalaqo
sazogadoebrivi instituti, romelic daicavda demokratis principebs ganuxrelad.
es ganmarteba migvaniSnebs, rom samoqalaqo
sazogadoebis ZiriTad ideas warmoadgens adamianis problemebis gadawyveta
saxelmwifo moxelis kanonsawinaaRmdego qmedebaze, Tu umoqmedobaze kontroli.
samoqalaqo sazogadoebrivi sabWo valdebuli iqneba Seiswavlos, Seamowmos
moqalaqis saCivari, gansazRvros kanondarRvevis xarisxi, simZime da daayenos
sakiTxi saTanado uwyebis pirveli piris winaSe misi ganTavisuflebis Tu sisxlis
samarTlis aRZvris Sesaxeb.
aseTi kanoni unda vrceldebodes rigiTi sajaro
moxeliT dawyebuli aRmasrulebeli sakanonmdeblo Tu sasamarTlo xelisuflebis
nebismieri piris mimarT da maSin ar
gveqneba baton giorgi vaSaZis TqmiT ,,Caketili kabineturi mmarTveloba”
ufro sword Caketili mafiozur-klanuri, kabineturi mmarTveloba.
samoqalaqo sazogadoebrivi sabWo valdebuli
iqneba weliwadSi orjer warsdges angariSiT saxelmwifos pirveli piris da
parlamentis winaSe angariSiT, xalxis da masobrivi sainformacio saSualebebis
(rogorc beWduri ise eleqtronuli) mecnieruli moRvaweobis werilebis,
winadadebebis, gancxadebebis, mimarTvebis safuZvelze Seadgens argumentirebuli,
WeSmariti daskvnas xalxis moTxovnilebis ganwyobis winadadebis da arsebuli
naklovanebebis Sesaxeb yvela mimarTulebiT, rogorc politikur-ekonomikuri
zneobriv-samarTlebrivi da ase Semdeg da am angariSis Sedegad xalxis moTxovnis
safuZvelze daTxovnili iqneba nebismieri sajaro, sakanonmdeblo, sasamarTlo
organos muSaki, romelmac Selaxa xalxis da sazogadoebis saxelmwifo interesebi da
dairRva kanoni.
No comments:
Post a Comment